Aplankyk Kuršėnų miestą

KURŠĖNAI

Kuršėnai - didžiausias Šiaulių rajono miestas, esantis šiaurinėje rajono dalyje abipus Ventos upės. Šiuo metu mieste gyvena per 15 tūkstančių gyventojų.

Miesto plano struktūra stačiakampė, gatvių tinklo sistema mišri. Didesnė miesto dalis yra dešiniajame Ventos krante. Kairiajame upės krante yra parkas su išlikusiais Gruževskio dvaro pastatais.

Pro Kuršėnus eina dvi geležinkelio linijos, jungiančios Vilnių - Klaipėdą ir Vilnių - Mažeikius.

Mieste yra Romos katalikų bažnyčia.

LAURYNO IVINSKIO AIKŠTĖ. LAURYNO IVINSKIO PAMINKLAS

Miesto centre yra gotikinio stiliaus kvadratinė aikštė. Iki XX amžiaus vidurio tai buvo turgaus aikštė, vėliau įrengtas skveras. 1960 metais, pastačius paminklą L. Ivinskiui, aikštė pavadinta žymiojo tautos švietėjo vardu. Ši aikštė tapo daugelio iškilmingų sambūrių vieta.

Ivinskis į mūsų tautos kultūros istoriją įėjo ne tik kaip kalendorių sudarytojas. Jis buvo ir vertėjas, ir žodyno sudarytojas, ir botanikas ir gamtosaugininkas, ir tautosakos rinkėjas.

L. Ivinskis gimė 1810 metais rugpjūčio 15 d. Šilalės parapijoje.

Senatvėje lietuviškų kalendorių tėvą priglaudė Milvydų dvaro savininkas I. Gruževskis. 1881 metais liepos 31d. tautos švietėjas mirė.

KURŠĖNŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA

Kuršėnai

Manoma, kad pirmoji koplyčia Kuršėnuose pastatyta 1523 metais. Medinė bažnyčia pastatyta 1842 - 1844 m.(archit. Krasinskio projektas). Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927 - 1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. 1998 m. parapijiečių lėšomis buvo atstatytas bažnyčios bokštas.

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidaus 3 narvų (šoninės žemesnės), turi penkis altorius. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.

VYTIES PAMINKLAS

Vyties paminklas - tai pirmasis paminklas atstatytas atgimimo metais Kuršėnuose. Jis buvo pastatytas 1928 metais, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Šis paminklas nugriautas 1947m. liepos 8d.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1989 metais, buvo atstatytas ir tų pačių metų birželio 14d. iškilmingai pašventintas. Paminklą pašventino Kuršėnų dekanas kunigas Albinas Arnašius.

Prie šio paminklo tautinio atgimimo metais vykdavo mitingai. Dabar valstybinių ir tautinių švenčių dieną pakeliama vėliava.

Apatinė paminklo dalis- betoninė, Vytis iš bronzos, paminklo atstatymui pinigus aukojo gyventojai, dalį skyrė miesto savivaldybė.

Įrašas paminkle: “Garbė kariams ir šauliams, žuvusiems už nepriklausomybę. 10 metų Lietuvos nepriklausomybės paminėjimas 1918 - 1928m. Atstatytas geros valios žmonių 1989 06 14 tautos atgimimo metais.”

KURŠĖNŲ (GRUŽEVSKIŲ) DVARO SODYBA. ETNINĖS KULTŪROS IR TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS

Ventos g. 7, Kuršėnai, Šiaulių r.

Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 m., kai Žygimantas Augustas leno teisėmis atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1621 m. dvaras atiteko LDK iždininkui S.Pacui, o po dešimtmečio – Jurgiui Gruževskiui su žmona. XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J.Rilkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus (dabartinius) dvaro rūmus, koplyčią, suremontavo kitus pastatus. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 m. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 m. kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Tarpukariu dvaras pažangaus ūkininkavimo dėka klestėjo. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.

Kuršėnų dvaras – vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone. Išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, medinės lauko durys.

Šiuo metu dvare veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Įkurtas 2000 m. Pagrindinis centro uždavinys: krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas ir pereinamumas. Dabar dvaro rūmuose veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. Ekspozicijose pateikiama per 2500 eksponatų, kuriuos padovanojo tautodailininkai, Kuršėnų miesto gyventojai.

Amatų centre galima užsisakyti edukacinį keramikos užsiėmimą.

 

 
 
Grįžti atgal į pradinį puslapį
Svetainėje naudojamos Zigmo Ripinsko nuotraukos
Pas mus įvairiausi lietuviški suvenyrai, išrankiausiam klientui: