Kryžių kalno istorija

Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante, juosiamas bevardžio Kulpės intako (arba melioracijos kanalo). Tai neaukštas piliakalnis, pailgas rytų-vakarų kryptimi, maždaug 60–70 metrų ilgio, 40–50 metrų pločio, viršuje ties viduriu įdubęs, tad savo forma primenantis balną.

Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Šventkalniu, Maldavimų kalnu. Apie šią vietovę pasakojama nemažai padavimų.

Pilis

XI–XIV a. šioje kalvoje stovėjusi medinė pilis, padėjusi ginti Šiaulių žemės šiaurės rytų kraštą nuo Livonijos kariuomenės. Ant Jurgaičių bei Domantų piliakalnio stovėjusią pilį drauge su dar keliomis medinėmis pilimis veikiausiai sunaikino Livonijos magistro Gosvino kariuomenė 1348 metais. Kronikose sunaikinta pilis vadinama „Kulen“, „Kula“ pilimi. Šis pavadinimas sietinas su netoliese tekančiu Kulpės upeliu.

Medinė pilis buvo gynybinis įrenginys, o piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės. Dalis buvusios gyvenvietės ploto šiek tiek tyrinėta prieš atvykstant popiežiui Jonui Pauliui II. Dešiniajame Kulpės krante – Jurgaičių (Domantų) kapinynas. Jis aptiktas 1972 m. „Raudonosios vėliavos“ kolūkiui ėmus kasti smėlį statyboms.

Kryžių atsiradimo priežastys

Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas XIX a. viduryje. 1850 m. Šiaulių ekonomijos iždininkas Maurikis Hriškevičius Šiaulių ekonomijos dvarų apraše dėstė: „Žmonės ir dabar Jurgaičių piliakalniui šventenybę priskaito. Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia žmonių tarpe pasiplėtė, tai per tris metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų skaitlingumą dabar matome.“

Vėlesniuose pasakojimuose apie Kryžių kalną sakoma, kad kryžiai imti statyti ant piliakalnyje palaidotų 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyvių kapų. Kryžių kalno istorinę raidą tyrinėjęs D. Mačiulis patikimiausia laiko ankstyviausiame rašytiniame šaltinyje – M. Hriškevičiaus apraše – paminėtą kryžių statymo priežastį. Kryžiai statyti dėkojant Dievui už sugrąžintą sveikatą arba prašant sveikatos. XX a. pradžios lietuvių spaudoje remiantis surinktais senų žmonių pasakojimais rašyta apie vadinamuosius apžadų kryžius, minėti ligoniai, einantys pasimelsti į šį kalną, keliais apvaikščioti kryžius, apeiti ten įrengtą Kryžiaus kelią.

XIX a. visoje Lietuvoje jau buvo itin paplitęs paprotys statyti kryžius pakelėse, prie sodybų. Remiantis Lietuvos Metrika, manytina, kad kryžiai Lietuvos pakelėse jau tikrai stovėję XVI a. pradžioje (1534 m.). Kryžių statymas ir garbinimas – žmonių tikėjimo išraiška. Kryžiai statyti minint žmogaus, bendruomenės, tautos, Bažnyčios gyvenimo įvykius. Matyt, XVI a. kryžius jau buvo įaugęs į lietuvio tikinčiojo gyvenimą, prie jo jis glausdavosi ir džiaugsmo, ir kančios valandą.

XIX a. pabaiga – tarpukaris

XIX a. pabaigoje Kryžių kalnas jau buvo gana garsus, nors gal daugiausia vietos mastu. 1885 m. rusų archeologas S. V. Pokrovskis jį įtraukė į Kauno gubernijos archeologinių paminklų žemėlapį. Kalne vis daugėjo kryžių. 1850 m. jų stovėjo tik 20, apie 1888 m. kryžių tikriausiai buvo jau daug daugiau, nes kalne jau buvo įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias. 1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė. Praūžus Pirmajam pasauliniam karui apie 1920 m. suskaičiuota tik 50 kryžių.

1844 m. įsteigta Meškuičių parapija, jai priklausė ir Jurgaičių kaimas, kurio žemėse stovėjo Kryžių kalnas. Naujai įsteigtos parapijos kunigai parapijiečius skatino statyti kryžius piliakalnyje, duoti pažadus Dievui, meldžiant sveikatos, pagijimo.

Nepriklausomybės laikais kalne toliau statyti kryžiai, žmonės, jau niekieno netrukdomi rinkdavosi čia melstis, būdavo rengiamos pamaldos, imti švęsti atlaidai.

Kalne vis daugėjo kryžių. 1923 m. jų jau būta apie keturis šimtus. Meškuičių parapijos kunigų iniciatyva 1929 m. pastatydinta kalne koplyčia, tačiau ji buvusi tokia neskoninga. 1935 m. Vyriausios statybos inspekcijos nurodymu koplyčia buvo nugriauta.

Sovietmetis

Pasakojama, kad daug kryžių pokario metais būdavo randama po nakties. Juos veikiausiai pastatydavo žuvusių lietuvių partizanų artimieji. Po Stalino mirties prasidėjus vadinamajam atlydžiui, tikinčiųjų persekiojimai tapo mažiau brutalūs. Nuo 1953-ųjų iki 1959-ųjų valdžia, palyginti, laisviau žiūrėjo į kryžių statymą Kryžių kalne. Vien 1956–1959 m. laikotarpiu jame pastatyta maždaug 1000 kryžių.

1961 m. balandį, pasitelkus Meškuičių kolūkio buldozerius, traktorius, nuo Kalno imti šluoti kryžiai. Medinius degino laužuose, cementinius ir akmeninius daužė, skandino, geležinius vežė į metalo laužą. Suarti takeliai, kalne užsėta žolė ir pasodinta daugybė dekoratyvinių krūmų ir medelių. Pastatytas paminklinis akmuo 1863-1864 m. sukilimui.

Tačiau žmonės ir toliau statė kryžius. Todėl sovietų valdžia kalną naikino 1973 m., 1974m. (du naikinimai). Penktą kartą kalnas siaubtas 1976 m. vasarą. Tą sykį sunaikinti ne tik visi kryžiai, bet ir dalis paties kalno nukasta. Paskutinįsyk kalne sulaužyta apie 50 kryžių ir koplytstulpių 1985 m.

1977 m. buvo sumanyta užtvenkti Kulpę ir Kryžių kalną padaryti neprieinama sala.

Popiežiaus apsilankymas

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Specialiai šiai progai buvo pastatyta ažūrinė medžio konstrukcijų koplyčia (architektas A.Jukna), kurioje popiežius aukojo mišias.

Minint vizito Kryžių kalne vienerių metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II padovanojo Lietuvai pagal specialų užsakymą italų skulptoriaus Enriko Manzinio sukurtą žmogaus dydžio krucifiksą. Jis pritvirtintas prie 3,8 metrų aukščio lietuviško ąžuolo kryžiaus. Ant postamento lietuvių ir anglų kalbomis užrašyti popiežiaus žodžiai:

„AČIŪ JUMS, LIETUVIAI UŽ ŠĮ KRYŽIŲ KALNĄ, LIUDIJANTĮ EUROPOS IR VISO PASAULIO TAUTOMS DIDĮ ŠIO KRAŠTO ŽMONIŲ TIKĖJIMĄ“

Nuo 1997 m. kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį Kryžių kalne rengiami atlaidai.

 
 
Grįžti atgal į pradinį puslapį
Svetainėje naudojamos Zigmo Ripinsko nuotraukos
Pas mus įvairiausi lietuviški suvenyrai, išrankiausiam klientui: