Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė Kuršėnuose

Gegužės 27–28 dienomis Daugėlių pušyne, Kuršėnuose, – visų laukiama, per pandemiją išsiilgta Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Skambantis gyvybės medis“.

Įvairi dviejų dienų programa

Gegužės 27 d. 19  val. kviečiame į iškilmingą Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės "Skambantis gyvybės medis" atidarymo vakarą, kuriame koncertuos Lietuvos kultūros centrų vadovų choras (vadovas Saulius Liausa), pristatantis 2024 m. Lietuvos dainų šventę "Kad giria žaliuotų" ir unikalią LNKC tautinių kostiumų kolekciją Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro didžiojoje salėje. Atidarymo vakare kviečiami dalyvauti Šiaulių apskrities savivaldybių merai ir kultūros, švietimo, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, megėjų meno kolektyvų vadovai ir atstovų delegacijos bei žiūrovai.

O didysis ansamblių, chorų ir muzikos vakaras vyks Daugėlių pušyno estradoje gegužės 28 d. 20 –24 val.

Didingoje šventėje – apie 3000 dalyvių

Šiemet Šiaulių regiono dainų ir šokių šventėje Kuršėnuose „Skambantis gyvybės medis“ dalyvaus gausus būrys mėgėjų meno kolektyvų iš Šiaulių regiono ir visos Lietuvos: 27 chorai (682 atlikėjai), 50 liaudiškų šokių grupių (880 atlikėjų), 16 šiuolaikinių šokių grupių (315 šokančių vaikų), 10 liaudiškos muzikos kapelų (80 muzikantų), 9 folkloro ansambliai (131 atlikėjas), šventės svečiai – 18 dainų ir šokių ansamblių (600 ansambliečių).

Dalyvaus ir profesionalūs kolektyvai – Lietuvos kariuomenės orkestras (orkestro vadovas, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas), chorų programoje dalyvaus grupė „Vairas“ ir atlikėja Laura Remeikienė,valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Džiaugiamės, kad chorų programoje dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis – šventės chorų programos meno vadovas).

Skambantis gyvybės medis – žaliuojančioje Lietuvos 100-mečio girioje

Šventei pasirinktas išskirtinis pavadinimas „Skambantis gyvybės medis“ – atliepiantis, atskambantis, kviečiantis į 2024 metus Dainų šventės 100-mečio Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ ir reklaminiais vaizdiniais, ir anonsų mintimis į mūsų protus ir širdis prabyla: „kad giria žaliuotų, kad visa Lietuva dainuotų...“. Toje girioje tūkstančius metų auga ir Gyvybės medis – pasaulio stulpas, simbolinė ašis, jungianti dangų ir žemę, praeitį ir ateitį, lietuvio pasaulėjautą ir pasaulėvoką, o tarp jų visada yra tai, kas svarbiausia – mes čia ir dabar. Mes – Šiaulių rajono, Šiaulių regiono ir visos Lietuvos mėgėjų meno įvairių žanrų atlikėjai, dainų ir šokių šventės organizatoriai ir puoselėtojai – žinome ir liudijame: „Kad giria žaliuotų“ turi augti ir bujoti dainomis, šokiais, melodijomis, kūrybiškumu, tikėjimu, tvarumu ir bičiulyste „Skambantis gyvybės medis“.

Nacionalinė dainų ir šokių šventė per bemaž 100 metų yra išaugusi į daugiau nei savaitės renginių ciklą: Kanklių koncertas, Folkloro diena, Liaudies meno parodos, Pučiamųjų orkestrų programa, Ansamblių vakaras, Šokių diena, Dainų diena ir kiekvieną jų papuošianti bei praturtinanti tautodailininkų ir prekybininkų tradicinė mugė-kūrybinės dirbtuvės su edukacijomis ir tradiciniais pasibendravimais. Daugiau nei 60 metų organizuodami Šiaulių rajono ar regiono šventes bei suprasdami ir atsakingai įvertindami savo išsikeltų tikslų ir uždavinių dydį, planuojame per Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės vakarą prisiliesti, priminti, pradžiuginti kiekvieno minėto Nacionalinės dainų ir šokių šventės renginio akcentu, aidu, pamatymu, išgyvenimu. Tad šventės tema ir esmė turėtų skleistis kiekviename melodijos garse, šokio piešinyje, scenografijos detalėje, pasakytame žodyje, atlikėjo ir žiūrovo, organizatoriaus ir techninio išpildytojo, namiškio ir svečio žvilgsnių ir šypsenų nebyliame pokalbyje, visų kartu prasmingo buvimo pajautime.

Išskirtinės šventės asmenybės

Šventės režisierė – Leokadija Dabužinskaitė – viena žymiausių Lietuvos dainų švenčių režisierė.

Pagrindinis šventės organizatorius – Šiaulių rajono savivaldybė;

Pagrindinis šventės partneris – Lietuvos nacionalinis kultūros centras;

Šventės partneriai – Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės;

Šventės rėmėjai – UAB „Kalnas“ – Ūkininkų Baristų duona, UAB „Kuršėnų konditerija“ – Kuršėnų vyniotinis;

Informaciniai rėmėjai – „Šiaulių televizija“, dienraštis „Šiaulių kraštas“, naujienų portalas „Lrytas.lt“, Lietuvos regioninių naujienų platforma „Etaplius“, Lietuvos turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalas „WeloveLithuania.com“, kelionių po Lietuvą portalas „PamatykLietuvoje.lt“, radijo stotis „RS2“, Kuršėnų bendruomenės tinklapis „Kursenai.lt“, savaitraštis „Kuršėnų krašto žinios“, naujienų ir žiniasklaidos svetainė „Zemaitija.lt“.

Šventės chorų programos meno vadovas Remigijus Adomaitis – Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas;

Chorams akompanuos Lietuvos kariuomenės orkestras – vyriausiasis dirigentas ir vadovas, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas;

Šventės scenografas – Marius Puskunigis, scenografas, dizaineris, įvairių meno projektų autorius.

Šventės planavimo ir įgyvendinimo rūpesčiais ir džiaugsmais organizatoriai dalijasi su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija,

Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų sporto mokykla, Kuršėnų šeimos namais.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras gegužės 5 – birželio 25 dienomis įgyvendina LKT finansuotą projektą „Keramikos dienos“, kurio metu projekto dalyviai supažindinami su molio rūšimis, lipdymo, žiedimo ir glazūravimo technikomis ir kt. Projektas suskirstytas į keturias skirtingas stichijas: Debesų savaitę lipdymas ir glazūravimas iš balto molio, Saulės savaitė – iš geltono molio, Žemės savaitė – iš rudo molio, Vandens savaitė – lipdymas iš šamotinio molio ir duonos raugo degimas. Regioninės šventės dalyviai ir žiūrovai taip pat turės galimybę bei progą susipažinti bei prisiliesti prie minėtų molio rūšių ir technikų.

Šešių dešimtmečių tradicija

Jau daugiau nei šešis dešimtmečius Kuršėnuose vykstančios rajono ar regiono dainų ir šokių šventės turi per ilgus dešimtmečius susiformavusią ne tik įspūdingą, patogią ir patrauklią erdvę – Daugėlių pušyno estradą, nusistovėjusią daugiau mažiau apibrėžtą datą – paskutinį gegužės savaitgalį, patyrusią, patikimą, kūrybišką ir profesionalią organizatorių komandą – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro ir švietimo įstaigų darbuotojus, su noru, aktyvumu, paspirtimi bei kūrybišku šventės papuošimu prisidedančius artimiausius tradicinės ir inovatyvios kultūros lauko kolegas bei partnerius – Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkus, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro darbuotojus ir Šiaulių krašto tautodailininkus, Dainų ir šokių švenčių vertę, prasmę, reikalingumą ir jų organizavimo bei puoselėjimo proceso palaikymą bei finansavimą užtikrinančius Šiaulių rajono savivaldybės vadovus, rajono tarybos, Seimo narius, bet ir laiko bei praktikos patikrintas, tiek dalyvių, tiek žiūrovų pamėgtas tradicijas – viena iš daugelio: renginio kulminacijos kūrinys, atliekamas visų šventės mėgėjų meno ir profesionalių atlikėjų kartu su legendiniais populiarios muzikos atlikėjais – šiais metais tai bus muzikinis kūrinys „Lietuva“ (Muzika ir žodžiai Kipro Mašanausko), atliekamas jungtinio šventės choro kartu su grupe „Vairas“ ir Laura Remeikiene.

Būtų galima vardinti daug faktų ir argumentų apie Dainų švenčių tradicijos gimimą, prasmę ir vertę. Apsiribosime vienu svarbiausiu iš jų: 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Dainų ir šokių šventė – tai ne tik pasaulinės vertės įvykis. Tai išskirtinę tradiciją kuriantis, puoselėjantis ir perduodantis procesas bei nuolatinis kultūrinis vyksmas:  Nacionalinio lygmens dainų ir šokių šventės kaip įspūdingiausias, spalvingiausias, vertingiausias kas kelerius metus pražystantis žiedas, yra auginamas ir puoselėjamas diena iš dienos, repeticija po repeticijos, vietos šventė po šventės kiekviename Lietuvos kaime ir mieste, dažnoje šeimoje ir bendruomenėje, kiekvienoje kultūros ir švietimo įstaigoje. Būtent regioninės dainų ir šokių šventės yra viena pagrindinių nacionalinių dainų ir šokių švenčių gyvavimo, tradicijos puoselėjimo, jų vertės ir prasmės pajautimo bei suvokimo, žymiai didesniam ir gausesniam būriui Lietuvos gyventojų prisilietimo bei dalyvavimo minėtame procese sąlygų ir galimybių.

 

     

Atsiliepimai

Komentuoti