KRYŽIŲ KALNAS

Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, laukuose stukso pailgas, per vidurį įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį. Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.

Viduramžiais ant šio kalno stovėjusi medinė pilis, kronikose vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgus metus kalnas stovėjo plikas. XIX a. viduryje ant piliakalnio, liaudies vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863–1864 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Numalšinusi sukilimą caro valdžia uždraudė statyti kryžius – žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius griaudavo. Maldingi žmonės nė neketino atsisakyti statyti kryžius, tačiau rinkdavosi atokesnę vietą, tokia ir buvo Kryžių kalnas. Tad Kryžių kalnas yra ir visas kliūtis įveikiančios tikėjimo stiprybės ženklas.

Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas pamažėl augo. Kalnas suklestėjo tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos šv. Mišios. Ypač daug žmonių kalnan rinkdavosi vasaros šventadieniais. Liepos viduryje Kryžių kalne būdavo švenčiami atlaidai. Jų metu kalną apguldavo tūkstantinės žmonių minios.

Sovietų okupacijos laikotarpiu statyti kryžius kalne griežtai drausta, maldininkai vaikyti ir bausti. Negana to, kelis kartus smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo nušluoti visi jame sustatyti kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai. Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų. Todėl Kryžių kalnas tapo ne tik sakraline vieta, bet ir didvyriško pasipriešinimo sovietams ir tikėjimo laisve simboliu.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, mat pačiame kalne jie jau ėmė netilpti. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d. Šventasis Tėvas meldėsi Kryžių kalne, aukojo šv. Mišias prie kalno pastatytoje koplyčioje ir kreipėsi į susirinkusią didžiulę tikinčiųjų minią: „Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.“ Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą. Savo apsilankymą Kryžių kalne popiežius vėliau daug kartų minėjo įvairiose kalbose, o praėjus metams po apsilankymo, į Lietuvą atkeliavo Šventojo Tėvo dovana Lietuvai – Krucifiksas (skulpt. E. Manfrini).

Šiuo krikščioniškosios Europos brangakmeniu žavisi ne tik tikintieji, bet ir keliautojai iš viso pasaulio. Kryžių kalnas traukia tiek pavienius piligrimus, tiek turistų grupes, o jo populiarumas nuolat auga. Pastebima ir vis didesnė lankytojų įvairovė: pavieniai keliautojai dažniausiai atvyksta iš Europos, o didžiosios turistinės grupės – iš Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos.

Įdomu tai, kad šią sakralią vietą pagerbia ne tik krikščionys – net ir kitų religijų ar netikintys keliautojai, sužavėti Kryžių kalno dvasios, palieka mažus kryželius, rožančius ar kitą krikščioniškąją atributiką. Taip Kryžių kalnas nuolat auga: jo šlaitus kasdien papildo pavienių turistų, turistinių grupių ir įvairių valstybių oficialių institucijų pastatyti kryžiai.

Šiandien Kryžių kalnas – tai ne tik sakralinė vieta, bet ir gyvas tikėjimo, laisvės bei tautos ištvermės simbolis. Jis liudija, kad per amžius išsaugotas tikėjimas, nepaisant draudimų, persekiojimų ar grėsmių, tampa visuotinės vilties ženklu ir įkvepia žmones iš viso pasaulio. Kryžių kalnas – tai vieta, kur susitinka istorija, dvasia ir ateities kartoms perduodama žinia apie nenugalimą tikėjimo jėgą.

Informacija teikiama:
Šv. Jono Pauliaus II g. 7, Domantų k., Meškuičių sen., Šiaulių rajonas
Tel. +370 41 37 08 60
El. p. [email protected]
Darbo laikas:
Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.  I–VII 9.00–17.00
Nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. I–VII 9.00–18.00
Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. I–VII 9.00–17.00
PASTABA:  Mėnesio paskutinę dieną vykdoma revizija, suvenyrų parduotuvė nedirba. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.

Kryžių kalno lankymo laiko neįtakoja turizmo ir verslo informacijos centro darbo laikas. Kryžių kalną galima lankyti neapibrėžtu laiku.