Kryžių kalno arbata – tai ne tik natūralių lietuviškų žolelių mišinys. Tai jausmas, simbolis ir emocija viename puodelyje. Sukurta kaip atspindys šventos vietos dvasios, ši arbata kviečia patirti ramybę, šilumą ir vidinį susitelkimą, kurį dažnas parsiveža iš Kryžių kalno.
Idėja, užgimusi sausį
Sausį prasidėjo ne tik nauji metai, bet ir naujas etapas Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro veikloje. Jo vairą perėmė naujoji direktorė Neringa Trinkaitė, kuri pirmąjį darbo mėnesį paskyrė ne tik dokumentams. Neringa ypatingą dėmesį paskyrė vietai, kuriai ji patikėta atstovauti. Kaip geriausiai pažinti kraštą? Pajausti jį. Aplankyti. Įsiklausyti. Įsijausti.
Tą sausio rytą buvo šalta. Įkvėpta pasivaikščiojimo Kryžių kalne ir norėdama šią patirtį perkelti į kasdienybę, Neringa nusprendė: arbata – tai simbolis, kuris sušildo ne tik kūną, bet ir sielą. Gimė idėja sukurti arbatą, įprasminančią Kryžių kalno dvasią. Esminė sąlyga – tik žolelės, augančios aplink šią ypatingą vietą. Tik šviesa, šiluma, tikėjimas, žaluma ir ramybė – žodžiai, kuriais direktorė apibūdino savo viziją.
Ji nedelsdama susisiekė su senu bičiuliu, šiauliečiu fitoterapijos specialistu Gyčiu Leliuku (UAB „Pas Bobutę“). Subūrę jėgas, jie netrukus pradėjo kurti arbatos žolelių kompoziciją. Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas taip pat įsitraukė į kūrybinį procesą – ragavo, diskutavo, rinkosi geriausią skonio derinį. Taip gimė ne tik gėrimas – gimė patirtis, kurią galima parsivežti, padovanoti, ar patiems išgyventi.
Gegužės 10-ąją, per Camino Lituano piligrimų žygį Šiauliai–Naisiai, įvyko oficialus arbatos „krikštas“. Kruopščiai atrinktos sudėties – ramunėlių, liepžiedžių, dilgėlių, pelkinės vingiorykštės ir mėtų – arbata palydėjo piligrimus, sušildė ne tik kūną, bet ir sielą.
Kryžių kalnas – stiprybės, tikėjimo ir atminties vieta
Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas – tai ne tik religinė šventovė, bet ir vienas iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos bei kultūros simbolių. Jo ištakos siekia viduramžius – manoma, kad ant šio kalno stovėjo medinė pilis „Kula“, kurią 1348 m. sunaikino Livonijos kariuomenė. Vėliau, XIX a. viduryje, čia pradėti statyti pirmieji kryžiai – tylūs maldų ženklai, skirti pagerbti sukilimų aukas.
Kryžių kalnas augo ir nepaisant carinės Rusijos draudimų, sovietų bandymų jį sunaikinti, kryžiai čia buvo statomi slapta – naktimis, tyliai, bet su didele viltimi. Tai tapo tautos tikėjimo laisvės, dvasinės stiprybės ir tapatybės simboliu.
Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d.
Po vizito Lietuvoje, lankydamasis Italijoje, popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad Europoje yra du ypatingi kalnai – La Vernos ir Kryžių kalnas – tarp kurių turi būti nutiestas dvasinis tiltas. Jis paragino prie Kryžių kalno pastatyti vienuolyną. Pranciškonai atsiliepė šiam kvietimui, o jų statytas vienuolynas, padedant Toskanos broliams, buvo pašventintas 2000 m. liepos 8 d. (žr. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolynas).
Šiandien Kryžių kalnas – tai piligrimų, turistų ir ieškančiųjų vidinės ramybės traukos centras. Čia žmonės stato kryžius ne tik kaip asmeninius tikėjimo ženklus, bet ir minėdami svarbiausius gyvenimo įvykius – krikštą, Pirmąją Komuniją, santuoką. Šią vietą lanko ir karių, pareigūnų bei kitų bendruomenių kolektyvai, liudydami bendrystę, pagarbą ir atmintį. Kiekvienas kryžius čia tampa nebyliu liudijimu, o visa vieta – amžinai gyvu paminklu. Kryžių kalno arbata gali tapti subtiliu šios patirties pratęsimu – šiltu prisiminimu po apsilankymo ar dovana tiems, kurie dar tik svajoja šią ypatingą vietą aplankyti.
Kryžių kalno arbata – kai suvenyras tampa ritualu
Tai meistriškai suderintas natūralių lietuviškų žolelių – ramunėlių, liepžiedžių, dilgėlių, pelkinės vingiorykštės ir mėtos – rinkinys. Kiekviena žolelė čia simboliška: augusi šalia Kryžių kalno, ji jungia gamtos tyrumą su šimtmečius puoselėtomis tradicijomis. Subtilus jų derinys ne tik šildo kūną, bet ir kalba apie šiaurės Lietuvos dvasinį kraštovaizdį.
Kviečiame paragauti Kryžių kalno arbatos – tegul kiekvienas puodelis tampa akimirka tylos, dėkingumo ir ryšio su tuo, kas tikra.
