1 km į vakarus nuo Kuršėnų–Šaukėnų kelio.
Plotas – 12,3 ha.
Varputėnai – gyvenvietė prie Kesaučio upelio, 28 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Dvaras žinomas nuo XVI a. (paminėtas 1590 m. Beržėnų valsčiaus, kuriam jis tada priklausė, aktuose). 1778 m. jį nupirko dvarininkai Jelenskiai. 1792 m. Motiejus Jelenskis Varputėnuose pastatė Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. 1860 m. Jelenskaitė ištekėjo už M. Burbos, kuris Varputėnuose pastatė puošnius dviejų aukštų rūmus su bokštu. Dvarui priklausė apie 3000 ha žemės, čia buvo didelis žirgynas. Ūkis tais laikais buvo pavyzdinis. Dvarininkai turėjo didelę pypkių kolekciją. Jie rūpinosi parku, rengė gegužines, vaikštynes, plaukymus valtimis. Tais laikais parkas buvo gerai prižiūrimas. Tvenkinius jungė takai, čia buvo salelės, tilteliai, apžvalgos aikštelės. Netoli rūmų stovėjo didelis baublys. Per parką čiurleno į Ventą įtekantis Kesaučio upelis. Nepriklausomos Lietuvos metais parkas garsėjo svirnu, kuris pastatytas nenaudojant pjūklo – mediena buvo apdirbta tik kirviu.
Varputėnų parkas mišrus, su vyraujančiais peizažinio stiliaus elementais. Parke daugiausiai vietinių medžių rūšių. Iki šiol gražus parko akcentas – didelis tvenkinys. Ankstesnė Varputėnų parko struktūra apnykusi. Reikalingi tyrimai, restauravimo projektas, kad parką būtų galima toliau pritaikyti turizmo reikmėms.
Nuo 1958 m. parkas buvo saugomas valstybės. 1997 m. gruodžio 12 d. architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti XIX a. dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G113K). Kompleksui priklauso: XIX a. I p. pastatyti rūmai, parkas, du tvartai, sandėlis, kumetynas.
Atsiliepimai