Kaip ir kasmet rugsėjo mėnesį, visoje Lietuvoje ir Europoje minimos Europos paveldo dienos, kviečiančios iš naujo pažinti mus supančią aplinką, praeities istorijas ir kultūros vertybes. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.
2025-ųjų Europos paveldo dienos skirti renginiai Šiaulių rajone kvietė atrasti įvairias architektūros paveldo formas – nuo sakralinių iki pramoninių, nuo istorinių iki modernistinių. Šį sekmadienį įvyko ekskursija su gide „Sakralinė architektūra Kryžių kalne “, suteikusi progą naujai pažvelgti į vieną iš labiausiai pasaulyje atpažįstamų Lietuvos simbolių – Kryžių kalną.
Kryžių kalnas ir Mažesniųjų brolių ordino vienuolynas
Kryžių kalnas visuomet žavėjo savo mistiška aura, simboline reikšme ir ypatinga atmosfera. Tai vieta, kur kryžiai tapo ne tik religinės pagarbos ženklu, bet ir laisvės, vienybės bei tautinės tapatybės simboliu. Tačiau dažnai už tūkstančių kryžių gausos pasislepia ir architektūrinė šios vietos pusė.
Ekskursijos metu buvo atskleista, kokią meninę ir architektūrinę vertę turi šios vietos kryžiai, popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia, religinės skulptūros ir mažosios architektūros elementai. Dalyviai susipažino ne tik su liaudies meistrų kūryba, bet ir su profesionalių skulptorių darbais, atspindinčiais įvairių laikotarpių stilistines tendencijas.
Ekskursijos dalyviai turėjo galimybę apsilankyti ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolyne. Jis atsirado po to, kai popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Kryžių kalne. Tuomet jis sakė: „Šis Kryžių kalnas liudija ne tik tikėjimą, bet ir tautos dvasią, kuri neišnyko per sunkiausius išbandymus. Linkiu, kad ši vieta taptų maldos ir susitaikymo šventove visai Europai.“
Įkvėptas šios vizijos, Jonas Paulius II paragino prie Kryžių kalno įkurti pranciškonų vienuolyną. Vienuolynas tapo simboliniu „tiltu“, jungiančiu šią Lietuvos šventovę su La Vernos kalnu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis patyrė stigmų regėjimą. Vienuolyno kertinis akmuo buvo atvežtas iš La Vernos ir pašventintas paties Jono Pauliaus II. Ši dovana Lietuvai tapo ženklu, kad Kryžių kalnas – ne tik nacionalinės, bet ir visos Europos krikščioniškosios kultūros dalis.
Šiais metais vienuolynas mini jubiliejinę, 25-ąją, sukaktį.
Ekskursiją vedė gidė Meilutė Šimaitė
Ekskursiją vedė ilgametė Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro partnerė, gidė Meilutė Šimaitė, jau daugelį metų padedanti lankytojams pažinti Kryžių kalno istoriją ir prasmę.
M. Šimaitė pasidalijo ne tik faktine medžiaga apie sakralinės architektūros elementus, bet ir gyvomis istorijomis, liudijančiomis, kaip Kryžių kalnas keitėsi per laiką. Ji išsamiai pristatė ryškiausius šios vietos kryžius – popiežiaus kryžių, kareivių kryžius, įvairių tautų ir bendruomenių atneštus kryžius, kurių kiekvienas turi savo istoriją bei simbolinę reikšmę. Pasakojimų metu gidė pabrėžė, kad ši vieta – tai ne tik tikėjimo, bet ir kūrybos erdvė, kurioje atsiskleidžia žmonių santykis su menu, tradicija ir viltimi.
Paveldas – daugiau nei paMATAI
Europos paveldo dienos dar kartą priminė, kad paveldas – tai ne vien pastatai ar paminklai. Tai mūsų bendruomenių atmintis, istorijos ir vertybės, kurios jungia praeitį su ateitimi.
Europos paveldo dienos 2025 renginiai.
Atsiliepimai