Aleksandrijos dvaras minimas nuo 19 amžiaus. Prieš jį, čia buvo Lepšių kaimas, kartais dar vadinamas Didžiojo Kunigaikščio medžioklės dvaru. Aleksandros Olsufjevos Zubovos garbei Lepšiai pervadinti Aleksandrija. Grafai Zubovai Šiaurės Lietuvoje turėjo kelias dešimtis dvarų. Aleksandrija, apie 1910 metais, už neišmokėtą algą, buvo perleista dvaro valdytojui Vincui Janavičiui. Perėmęs Zubovų dvarą, Janavičius jį plėtė, perstatė. Trys Janavičių kartos gyveno Aleksandrijos dvare. Vincas Janavičius, Vytautas Janavičius ir jo sūnus Vytautas, šeimoje vadintas Tutčiu. Paskutinioji Janavičių karta Aleksandriją paliko priverstinai. 17 metų jaunuolis, Vytautas, prisiminimuose rašo kad ta diena, kai reikėjo palikti Aleksandriją, nebuvo nei linksma, nei pilna nuotykių, kaip kad jis paauglys, romantiškai iki tol įsivaizdavo.
Dvaras valdė didelį ūkį. Taip pat, čia veikė pieninė, kalvė, plytinė, durpynas. Zubovų pradėta Aleksandrijos dvaro koklių gamyba tęsė veiklą jau kaip Janavičių plytinė. Išlikę dokumentai rodo, kad, Janavičius ėmė paskolą plytinės plėtrai, buvo užstatyti centriniai dvaro rūmai. Sovietinės okupacijos pradžioje, nacionalizuotos plytinės valdymas buvo patikėtas tam pačiam žmogui, buvusiam plytinės šeimininkui Janavičiui.
Apžvalginės ekskursijos metu aplankysime centrinius dvaro rūmus, šalia esantį vakarinį kumetyną, dvaro kalvę, taip vadinamus bulvių ir alaus takus. Aleksandrijos dvaro svečiai turės retą progą pamatyti dvare pagamintus koklius ir plytas. Asmeninius paskutinių dvaro šeimininkų, Janavičių, daiktus.
Trukmė ~ 1 val.
Būtina išankstinė registracija, ekskursija mokama.
Atsiliepimai