Jurgaičių (Domantų) piliakalnis / Kryžių kalnas

Piliakalniai

Jurgaičių – Domantų piliakalnis, dabar žymiai plačiau žinomas kaip Kryžių kalnas, yra tarp Jurgaičių ir Domantų kaimų, Kulpės kairiajame krante, prie santakos su bevardžiu upeliu. Jurgaičių piliakalnis – pailga kalva, kurią iš pietų juosia Kulpės, iš rytų ir šiaurės – bevardžio upelio slėniai. Pietinis ir šiaurinis šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelė ovali, 25 × 20 m dydžio. Jos rytiniame gale supilti 2,5 m aukščio ir 13 m ilgio, o vakariniame gale – 4 m aukščio ir 17 m ilgio pylimai. Rytinio pylimo šiauriniame gale yra paminklinis akmuo su iškalta 1861–1864 data. Vakaruose piliakalnį nuo gretimos kalvos skiria 12–15 m pločio (viršuje) ir 1,5–2 m gylio griovys. Aikštelės kultūrinis sluoksnis ir pylimai pradėti ardyti 19 amžiaus viduryje Jurgaičių apylinkėse išplitus papročiui ant piliakalnio statyti kryžius. 1961 m. kryžiai buvo nugriauti, bet netrukus vėl imta statyti.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės žymių. Manoma, ant Jurgaičių piliakalnio stovėjo 14 amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minima Šiaulių žemės Kulių pilis, 1348 m. sudeginta kryžiuočių. 1906 m. Jurgaičių piliakalnį aprašė L. Krzywickis, 1968 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto archeologai. 1991 ir 1993 metais gyvenvietėje J. Stankus ištyrė 582 m2 plotą; rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas 1 tūkstantmečiu–14 amžiumi.

Atsiliepimai

Komentuoti