Naisiai

2,6 metrų skulptūra ant granito postamento vaizduoja žmogų – narvą, kurio viduje gieda paukštis. Ji buvo liejama apie 8 mėnesius. Skulptūra techniškai sudėtinga, matosi ir meno kūrinio vidus, todėl liejamos abi pusės. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis skulptūroje pavaizdavo žmoguje paukštį, su aliuzija į lakštingalą, į Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Tai uždaryk mane, tėvyne, savyje“.

Bronzinė skulptūra poetui Justinui Marcinkevičiui atminti iškilmingai atidengta 2025 m. rugpjūčio 15 d., Žolinės šventės metu. Paminklą atidengė skulptūros autorius Kęstutis Musteikis ir paminklo fundatorius, kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. „Čia nėra konkrečiai portretas, bet yra simbolis poezijai, žmogui,“ – atidengiant paminklą kalbėjo vilnietis skulptorius Kęstutis Musteikis ir pridūrė, jog skulptūra palieka žmonėms daug vietos interpretacijai ir fantazijai. Paminklo fone poeto Justino Marcinkevičiaus didžiulė nuotrauka, kurioje Algimantas Puodžiūnas įamžino poetą, kai jis 1979 metai lankėsi Naisiuose ir skaitė savo eilėraščius.

Žemaitukai žirgai – viena seniausių veislių Lietuvoje ir Europoje. Žinomi nuo VI–VIII amžiaus ir ypač išgarsėję lietuvių kovose su kryžiuočiais. Tai kovotojo dvasią turintys žirgai, unikalūs savo istorija, genetika, ištverme, universaliu darbingumu, nepaprastu žemaitišku charakteriu. Šie žirgai – mūsų, lietuvių, istorinės prigimties atspindžiai.

Žemaitukų ūgis nedidelis, siekia 128–142 cm, sveria tik 350-420 kg, tačiau yra be galo energingi ir stiprūs. Veislei net keturis kartus grėsė išnykimas, bet buvo atkurta. Šiuo metu saugoma tarptautiniu mastu, įtraukta į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką.

Naisiuose 2004 m. įkurtas žemaitukų žirgynas yra didžiausias retų nykstančių veislių saugojimo programoje dalyvaujantis privatus veislynas. Jam 2008 m. buvo suteitkas B kategorijos veislyno statusas, o 2010 m. jis pripažintas pažangiausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje.

Šiuolaikiškas, modernus Naisių žirgynas yra sudaręs puikias sąlygas žirgams, darbuotojams, ir kiekviename žirgyno lankytojui, klientui, mokiniui, turistui ir svečiui. Naisių žemaitukai dalyvauja ir skina pergales respublikinėse konkūrų ir lygiųjų lenktynių varžybose, rengiami įvairiems pasirodymams, fotosesijoms, vaikų ir suaugusių mokymui.

Vienas svarbiausių, įspūdingiausių ir didžiausių Naisių objektų – Baltų arena, kurios statybos pradžią ženklina 2014 metų pabaigoje į žemę įkasta kapsulė su Naisių krašto gyventojų laišku ateities kartoms. Baltų arenos dydis iš tiesų įspūdingas – pylimas yra 200 m ilgio, 160 m pločio, o šlaitai siekia net 16 m aukštį. Baltų arenos statybai sunaudota 125 000 kubinių metrų žemės.
Kalendorinių bei atmintinų švenčių metu Baltų arenos viršuje suliepsnoja 2015 m. pašventintas akmeninis aukuras. Statant areną, vakarinėje jos dalyje atsirado Laimės ežeras, kurio tyvuliuojančiame vandenyje atsispindi saulėlydžiai. Šaltuoju metų laiku arena Naisių ir viso Šiaulių krašto gyventojams tampa žiemos pramogų vieta.

1822 m. pastatytame grafams Zubovams priklausiusiame akmeniniame dvare, kuriame gimė ir augo poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912), 1984 m. buvo įkurtas Šiaulių rajono literatūros muziejus (veikti pradėjo 1987 m.). Jame kaupiama ir saugoma medžiaga, susijusi su Šiaulių krašto rašytojais, poetais, literatūrologais, kalbininkais, istorikais, knygnešiais, įvairi kraštotyrinė informacija. Muziejuje įrengtas Zigmo Gėlės kambarys, dvi ekspozicijų salės, Poezijos kambarys, eksponuojama medalių, skirtų literatams, kolekcija. Nuo 1977 m. Naisiuose teikiama Z. Gėlės premija už geriausią metų pirmąją poezijos knygą (2016 m. įteikta 40-oji premija).
Čia lankosi ekskursijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai, literatūriniai renginiai.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su verslininku Ramūnu Karbauskiu, kuris yra šios iniciatyvos mecenatas, Naisiuose įkūrė pirmąjį inkilų muziejų šalyje. Gyvenvietės atvirose erdvėse esančiuose želdiniuose Ramūno Karbauskio užsakymu ornitologai pagamino daugiau kaip šimtą įvairaus dydžio inkilų, kuriose tikimasi, jog perės daugiau nei dešimt paukščių rūšių. Kai kurie jų, nors ir skirti miško paukščiams, buvo iškelti gyvenvietėje įrengtoje ekspozicijoje.
Tačiau, šiuo atveju svarbiausia, kad žmonės galėtų pamatyti ir žalvarniui, uldukui bei kuodotąjai zylei pagamintus inkilus, nors tikimybė, kad šios miško rūšys įsikurs gyvenvietėje yra nedidelė. Didžioji inkilų ekspozijos dalis sukoncentruota apie gyvenvietės Sporto rūmus, juos supančiose gojeliuose. Dalis inkilų iškelta gatvių želdiniuose ir apie Šventežerį.

Baltų Dievų pažintinis takas – tai pasakojimas apie Dievus ir Deives, kurie šimtmečiais buvo neatsiejami nuo mūsų darbų, švenčių ir papročių. Remdamiesi rašytiniais XIII–XVIII a. šaltiniais, tautosakos kūriniais, įvairiapusiškais lietuvių, latvių ir prūsų mitologijos tyrinėjimais, pažintinio tako kūrėjai pirmą kartą taip išsamiai pasakoja apie dangaus ir žemės dievus, miško, vandens ir ugnies dievybes, žmogaus laimę, šeimos gerovę, namų globą.
Neatsiejama šio pasakojimo dalis – Saulės aikštė su saulės laikrodžiu, kalendorinių švenčių ratu ir paros ciklu su senaisiais laiko pavadinimais. Ugnies aikštė skirta šventajai ugniai kurstyti, o Alkos kalne, remiantis archeologijos ir istorijos duomenimis, atkurta šventvietė po atviru dangumi. Baltų dievų pažintinis takas kviečia pažinti baltų kultūrą, puoselėti jos vertybes ir perduoti ateities kartoms.