Povilas Matulionis – (1860 09 17 Kupiškis – 1932 03 15 Aleksandrija) profesorius, miškininkas, poetas. 1889 m. baigė Peterburgo miškininkystės institutą. Dalyvavo slapto lietuvių būrelio veikloje. Baigęs studijas, dirbo miškininku įvairiose Rusijos ir Lietuvos vietose, kurį laiką dirbo Kuršėnuose. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, buvo Miškų departamento direktorius, viceministras. Su gamtininku T. Ivanausku prie Švietimo ministerijos įkūrė Gamtos tyrimų stotį, Lietuvai pagražinti draugiją. 1921 m. drauge su Juozu Tumu-Vaižgantu ir kitais šviesuoliais įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją. 1922–1924 m. LU Miškininkystės katedros vedėjas, ordinarinis profesorius, nuo 1925 m. – Miškų tyrimo reikalų komiteto vadovas bei Suomių miškų mokslo draugijos garbės narys. 1924 m. įkūrus Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, išrinktas pirmuoju rektoriumi bei Miškotvarkos katedros vedėju ir dirbo iki 1929 m. P. Matulionis – miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Rašė miškininkystės, botanikos, gamtos turtų apsaugos, Lietuvos istorijos bei kultūros klausimais. Parašė eilėraščių, poemą Rudeniop, išleido poezijos rinkinį Margumynai. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido pas dukrą Aleksandrijoje, kur ir palaidotas. 1973 m. Aleksandrijoje atidengtas jam skirtas paminklas. Miškininkai, paminėdami jo mirties 50-ąsias metines, Aleksandrijoje pasodino ąžuolų giraitę. Ąžuolo nuopjovoje – rodyklėje parašyta: „Čia pasodinta 72 ąžuolai – tiek metų išgyveno profesorius Povilas Matulionis“.
Atsiliepimai