Zubov Vladimir (Владимир Зубов, Vladimiras Zùbovas) – (1862 02 13 Šiauliai – 1933 06 23 Medemrodė (Akmenės vlsč.; dabar Agluonai), Lietuvos visuomenės veikėjas. Agronomo Vladimiro Zubovo (Jaunesniojo) tėvas. Grafas. 1886 baigė Sankt Peterburgo universitetą (chemiją). Studijuodamas įsitraukė į kairiųjų organizacijų veiklą Nuo 1890 m. įsikūrė Ginkūnuose ir ėmėsi ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, pradėjo verstis gyvulininkyste, gerinti pieninių karvių bandą, tobulindamas žemės dirbimą pritaikė Vokietijoje įgytas agronomo žinias. Ginkūnų dvaras tapo svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru. Atnaujintą ir perstatytą Lepšių dvarą savo motinos Aleksandros atminimui įamžinti pavadino Aleksandrija. Išlaikė 6 pradžios mokyklas, samdė joms lietuvius mokytojus. Padėjo slėpti draudžiamąją lietuvišką spaudą, globojo politinius veikėjus, privačią dvaro biblioteką 1900 m. perdavė visuomenei ir pavadino Šiaulių viešąja biblioteka. 1902 jo Dabikinės dvare įvyko varpininkų (įkurta Lietuvos demokratų partija), 1904 Kairiuose – lietuvių šviesuomenės, 1905 Ginkūnuose – organizacijos Draugas suvažiavimai. Šiauliuose išlaikė vaikų ir senelių prieglaudą. Per I pasaulinį karą gyveno Petrograde; savaitraščio Naujoji Lietuva (1915–18), karo pabėgėlių švietimo šalpos organizacijos Grūdas (1916) vienas steigėjų, šios pirmininkas. Nepriklausomoje Lietuvoje politinėje veikloje nedalyvavo, rėmė lietuvių spaudą, studentus, moksleivius, kultūros organizacijas, kooperatyvus. 1920 Šiaulių miestui padovanojo parką ir rūmus su didele biblioteka. Ginkūnuose jo šeimos vardu pavadinta mokykla (Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazija).
Atsiliepimai