Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras

MITOLOGINIAI AKMENYS

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Lengvas
8 km
3.5 val.
3
Maršruto danga
10% Asfaltas
90% Miško kelias

Apie akmenis sklando daugybė legendų ir mitų. Jie nuo seno buvo naudojami medicinoje ir garbinami. Akmenimis prisiekdavo, akmenis mylėjo, akmenų bijojo. Daugelyje pasaulio tautų egzistuoja legendos apie paslaptingus akmenis, kurie atima žmonių sielas. Prietarai apie akmenis paplitę ir mūsų dienomis. Manoma, kad meteorai ir meteoritai, nukritę iš dangaus – dievų atributas, kuris liudija apie sutartį tarp žmonių ir dievų. Akmenys dažnai buvo laikomi talismanais, o netradicinėje medicinoje buvo laikomi vienu gydymo būdų.

Kviečiame Jus į pažintinį paslaptingą, mitais ir pasakojimais apipintą Kuršėnų apylinkės akmenų maršrutą.

Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame galite nesivadovauti objektų eiliškumu, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau.

Laumės akmuo 

Laumės akmens ilgis  – 3,9 m, plotis - 3,7 m, aukštis - 2,9 m. 
Laumės yra vienos seniausių veikėjų lietuvių tautosakoje. Jos yra tarpininkės tarp žemės ir dangaus sferos, laumės esančios žemiškesnės už kitas deives. Jos sukiojasi žmonių aplinkoje, dirba žmogiškus darbus. Galbūt ir šis akmuo - dirbusios ir nuvargusios laumės paveikslas. Tačiau gali būti ir nuo žmonių bėgusios ir amžiams parklupusios laumės įrodymas, nes jos ne tik paežerėse skalbia savo nesibaigiančius audeklus, apdovanoja jais žmones, verpia ir audžia, bet ir nužudo arba sukeičia vaikus.

Šilkalnio (Martyno) akmuo 

Didžiulio kepalo formos riedulio ilgis – 5,9 m, plotis – 2,8 m, aukštis – 2 m. 
Pasakojama, kad šioje vietoje buvo užmuštas iš dvaro pabėgęs kumetis Martynas. Pono tarnai jį surado miegantį ant akmens ir nukirto galvą. Manoma, kad kažkur prie akmens turėtų būti ir Martyno kapas. Kalbama, kad vieną naktį velnias sumanė šiuo akmeniu sugriauti Šaukėnų bažnyčią, tačiau jį benešant pragydo gaidys. Supykęs dėl bergždžio darbo, nelabasis sviedė akmenį į mišką.
Velnio neštas ir paliktas akmuo guli Skaistgirio miške, apie 300 m į vakarus nuo stataus Blizgės kalno. Vietovė patenka į Šilkalnių geomorfologinį draustinį.

Urkuvėnų akmuo

Urkuvėnų akmuo, vadinamas Velnio širdimi, stūkso ant kalnelio - Urkuvėnų ozo, kitaip dar vadinamo velnio tako, kuriuo Kipšas eidavo per pelkę lankyti savo panelės Laumės. 
Riedulio matmenys: 3,9 m ilgio, 3,7 m pločio, 2,9 m aukščio. 
Pasaulio pradžioje pagrindinė velnių užduotis buvo… nešioti akmenis. Kai Dievas sutvėrė žemę, tai buvo visur tik vieni akmenys. Tada Dievas pasišaukė velnius, liepė tuos akmenis surinkt ir nunešt marios. Tai tie velniukai juos ir rinko. Nelabieji pamėgo akmenis nešioti, o kad daugiau tilptų, kartais net maišan prisikraudavo. Tik su viena sąlyga – nešioti akmenis velniai gali naktimis, iki kol gaidžiai užgieda. Būtent pragydę gaidžiai sutrukdė velnio ir Laumės jungtuves netoli Varputėnų. Ten dabar stūksantys Laumės ir Velnio akmenys mena graudžią šių dviejų mitologinių būtybių meilę: Laumė pažadėjo ištekėti už velnio, jei šis nuties iki jos kelią. Nelabasis taip ir padarė – vis nešė akmenis. Tas kelias tarsi kalba apie akmenų rūžos mitologinę kilmę. Vieną didelį akmenį velnias nunešė iki pat laumės, o paskutiniojo nespėjo nunešti, nes gaidžiai užgiedojo. Akmuo perplyšo kaip velnio širdis.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones