Dengtilčio vandens malūnas su technologine linija

Architektūra

Dubysos aukštupyje vandens malūnai pradėti statyti po 1831-ųjų sukilimo, žlugus Ventos-Dubysos perkaso statybai. XIX–to amžiaus pabaigoje upės energiją šiose apylinkėse naudojo Dengtilčio, Mirskiškės, Bernotų ir Burkšių malūnai, Bubių lentpjūvė.

XIX–to amžiaus pradžioje toje vietoje, kur dabar stovi Dengtilčio malūnas, per Dubysą buvo nutiestas tiltas šiaudais dengtu stogu. Teigiama, kad nuo jo kilęs vietovės pavadinimas.

Iki 1863-ųjų Dengtilčio malūnas priklausė Pašiaušės dvarininkui Vincentui Vitkevičiui. Už dalyvavimą sukilime jis buvo ištremtas į Sibirą. Caro valdžia Pašiaušės dvarą konfiskavo ir padovanojo generolui Bukshevdenui. Naujų dvaro savininkų žmonės nemėgo, vadino šikgrafiais. Atėjūnams Bukshevdenams sunkiai sekėsi ūkininkauti, todėl XIX–to amžiaus pabaigoje jie dvarą pardavė. Ūkį nupirkęs latvis Insterburgas ėmėsi pertvarkos, perstatė ir malūną.       

Po nacionalizacijos (1940 m.) Dengtilčio malūnas buvo perduotas Šiaulių pramonės kombinatui, vėliau atiteko kolūkiui. Šiandien jis vėl yra privatus, pamažu tvarkomas ir rekonstruojamas. 

 

Atsiliepimai

Komentuoti