Bubių istorinių gegužinių vieta

Įdomios vietos

Carinės priespaudos laikais gegužinės buvo bene vienintelė legali tautinio judėjimo forma. Šiaulių gegužinėse buvo lietuviškai sakomos prakalbos, dainuojama. Į jas atvažiuodavo kraštiečiai, studijuojantys Rusijos ir užsienio universitetuose, jie dalydavosi ir anticarinėmis idėjomis. Didžiąsias Šiaulių gegužines galima vadinti pirmaisiais neformaliais lietuvių inteligentų suvažiavimais.

Gegužinės turėjo politinį atspalvį ir buvo tarsi priešprieša tada veikusiam lietuviškos spaudos draudimui. Gegužinė tradiciškai vykdavo ir Bubių miškuose esančiame grafo Zubovo parke.

Gegužinės turėjo įtakingus globėjus - dvarininkus Zubovus, lietuviškos veiklos puoselėtojus. Neatsitiktinai gegužinių vietos buvo parenkamos viename iš Zubovų dvarų: Aleksandrijoje, Kairiuose, Andrijavoje arba Bubiuose.

Po žemės reformos Zubovų žemės buvo gerokai apkarpytos, o gegužinės rengiamos vieninteliame jiems priklausančiame Bubių parke. Grafas Zubovas per gegužines į parką nutiesdavo elektros laidus - apšviesdavo parką.

Paskutinį kartą Didžioji Šiaulių gegužinė plačiai nuskambėjo 1934 metais, minint tradicijos 35-metį. To meto spauda rašė, kad Bubiuose linksminosi net 10 tūkstančių žmonių.

 

Atsiliepimai

Komentuoti